Premjeras: NSGK tyrimo išvados verčia reformuoti VSD
2009-12-22

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius konstatuoja, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas nustatė, jog Lietuvoje buvo sukurtos sąlygos CŽV sulaikymo centrui. Tyrimas išaiškino, kad buvo pastatyti atitinkami pastatai ir sukurta logistikos sistema, kuri galimai sudarė sąlygas slapta gabenti į Lietuvą ir kalinti įtariamus teroristus visiškai nekontroliuojant Lietuvos valdžiai ir visuomenei.
Nors nėra griežtų įrodymų, ar kalėjimas galiausiai buvo panaudotas pagal paskirtį, Premjero nuomone, šios kalinimo infrastruktūros egzistavimo faktas kelia didelį nerimą. Infrastruktūros sukūrimo faktas įrodo, kad nedidelė grupė Valstybės saugumo departamento pareigūnų, be visuomenės ir, galimai, valstybės vadovų žinios, bei apeinant parlamentinę kontrolę galėjo priimti sprendimą statyti sulaikymo centrą. Ypač didelį nerimą kelia tai, jog siauro pareigūnų rato slapta priimtas sprendimas buvo įgyvendinamas galimai pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius žvalgybą ir finansų apskaitą ir ignoruojant neigiamas pasekmes Lietuvos tarptautinei reputacijai.
Premjeras yra įsitikinęs, kad JAV yra strateginis Lietuvos sąjungininkas ir bendradarbiavimas visose srityse, įskaitant slaptas operacijas ir kovą su terorizmu, yra labai svarbus. Tačiau strateginė partnerystė su JAV neturi būti pasiteisinimas, kad galima veikti iš esmės sovietiniais metodais, ignoruojant specialiųjų tarnybų civilinę kontrolę ir pažeidžiant veikiančius įstatymus.
Premjeras cituoja britų žurnalistą Edwardą Lucasą, kuris savo knygoje „Naujas Šaltasis karas“ teigia, kad Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinės šalys yra geopolitiškai pažeidžiamomis pirmiausia dėl valdžios korupcijos ir civilinės kontrolės nepripažįstančių specialiųjų tarnybų. Premjero nuomone, šis NSGK tyrimas patvirtino, kad Lucaso pastabos galioja ir VSD.
CŽV kalėjimo tyrimas leidžia suprasti, kaip Valstybės saugumo departamente atsirado ir stiprėjo kontrolės vengimo ir įstatymų nepaisymo kultūra; kaip VSD pradėjo virsti valstybe valstybėje, kuri užsiėmė savitiksliais galios žaidimais ir nutolo nuo tikrųjų valstybės interesų. Galop VSD pasidarė nebesvarbu, su kuo tuos žaidimus žaisti – ar su CŽV, ar su abejotinos reputacijos dujų importo iš Rytų tarpininkais, galimai susijusiais su nedraugiškų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai atskleidė ankstesnis NSGK tyrimas apie įtariamus korupcinius VSD ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų ryšius. Premjeras primena, kad pirmasis NSGK tyrimas prasidėjo po to, kai žuvo pulkininkas Vytautas Pociūnas.
Premjeras apgailestauja, kad VSD neįgyvendino pirmojo NSGK tyrimo išvadų, ir tikisi, kad antrasis NSGK tyrimas dėl CŽV kalėjimų padės reformuoti Valstybės saugumo departamentą bei atgauti visuomenės pasitikėjimą šia svarbia institucija. Premjero nuomone, būtina keisti ydingą praktiką, kad VSD pati sau formuluoja užduotis ir neatsiskaito kontroliuojančioms institucijoms. Premjeras įsitikinęs, kad užduotis specialiosioms tarnyboms turi formuluoti vykdomoji valdžia, o vykdymą veiksmingai kontroliuoti parlamentas. Premjero nuomone, permainos turi vykti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos pagrindu.
Kartu Premjeras atmeta priekaištus, kad CŽV kalėjimų tyrimas, girdi, naudingas Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Priešingai, Lietuvos nedraugai suinteresuoti, kad mūsų slaptosios tarnybos neatitiktų demokratinėms valstybėms keliamų reikalavimų, būtų nekontroliuojamos civilinės valdžios ir kuo ilgiau būtų Lietuvos nepatikimumo ir atsilikimo nuo civilizuoto pasaulio simboliu. Premjeras pabrėžia, kad Lietuvos pareiga prieš sąjungininkus Europos Sąjungoje ir NATO yra kuo greičiau reformuoti ir depolitizuoti VSD ir taip atsikratyti tokio „simbolio“.
Premjeras pabrėžia, kad Lietuva savo karinę misiją Afganistane laiko svarbiu bendradarbiavimo su sąjungininkais baru, o sąžiningas CŽV kalėjimo Lietuvoje pamokų įvertinimas ir specialiųjų tarnybų reforma gali tik pagerinti bendradarbiavimo su strategine partnere JAV kokybę.

Pasidalinti naujiena: