Parsisiųsti naujienlaiškį (.pdf formatu)

Kova su nedarbu

LIETUVOJE VIENAS SPARČIAUSIŲ NEDARBO MAŽĖJIMŲ ES

Lietuvoje šių metų gegužę užfiksuotas vienas didžiausių nedarbo lygio sumažėjimų tarp 27-ių Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje nedarbo lygis gegužės mėnesį siekė 13,7 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais mažesnis nei pernai gegužę (15,7 proc.), naujausius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas.

Didesnis sumažėjimas užfiksuotas Estijoje, tačiau ši šalis, kaip ir Latvija, pateikia tik ketvirtinius statistinius duomenis. Estijoje nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 2,7 procentinio punkto iki 10,9 proc., Latvijoje – 1,8 procentinio punkto iki 15,3 procento. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje gegužės mėnesį siekė 27,7 proc. – per metus jis sumažėjo 5,6 procentinio punkto (BNS informacija).

KELETAS FAKTŲ:

• Eurostatas skelbia, jog visoje ES nedarbas gegužės mėnesį siekė 10,3 proc. Mažiausias nedarbo lygis gegužę buvo Austrijoje (4,1 proc.), Nyderlanduose (5,1 proc.) ir Liuksemburge (5,4 proc.),
• Didžiausias – Ispanijoje (24,6 proc.). Ispanijoje taip pat buvo didžiausias jaunimo iki 25 metų nedarbas – jis gegužę siekė 52,1 procento.
• Eurostatas skelbia, kad Lietuva gegužę išlaikė ir vieną didžiausių Mažmeninės prekybos metinių augimų tarp 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių.

Energetika

PREMJERAS: BENDRADARBIAVIMAS SU LENKIJA ENERGETIKOS SRITYJE KLOSTOSI EFEKTYVIAI IR PERSPEKTYVIAI

Šią savaitę Varšuvoje Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas aptarė strateginių energetinių projektų eigą ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Pokalbių metu akcentuota sėkminga elektros jungties „LitPol Link-l“ eiga. Pirmoji elektros jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos turi pradėti veikti 2015 metais. Aptartas ir antrosios jungties „LitPol Link-2” įgyvendinimas. Dujų sistemos jungties projektas įvardytas kaip labai svarbus abiems šalims. Lenkijos valdžios atstovams buvo pristatyta Visagino AE projekto pažanga.

Premjeras Andrius Kubilius: „Bendradarbiavimas su Lenkija svarbiausiuose energetikos projektuose mums yra labai svarbus. Tai liečia ne tik VAE – ne vieną kartą esame sakę, kad durys Lenkijos kompanijoms dalyvauti šiame projekte ir toliau išlieka atviros. Tą esame pasakę visi trys Baltijos šalių premjerai. Lygiai taip pat mums labai svarbu yra ir elektros jungčių (ne tiktai tos, kuri statoma, bet ir antrosios jungties) su Lenkiją statyba. Taip pat svarbu matyti perspektyvą, kaip gali būti sujungtos mūsų dujų sistemos. Energetikoje srityje, kartu su visa ES įgyvendinant svarbiausią tikslą integruoti Baltijos šalis į europines energetines sistemas, bendradarbiavimas su Lenkija mums tikrai yra labai svarbus. Jis klostosi pakankamai efektyviai ir jo perspektyvos yra neblogos“.

KELETAS FAKTŲ:

• Visagino atominė elektrinė, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, elektros jungtys su Lenkija ir Skandinavija, energetikos tinklų integracija į Europos elektros energetikos sistemas – esminiai projektai, kuriuos įgyvendinusi Lietuva įneš savo indėlį į bendrą Europos energetikos rinką. Šie projektai garantuos energijos tiekimo saugumą, konkurencingas kainas ir ekonominę naudą vartotojams.

Valstybės valdomų įmonių reforma

2011 METAIS VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PELNAS IŠAUGO 3,5 KARTO

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) rezultatai gerėja: VVĮ grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 m. sudarė 246,6 mln. Lt, t.y. 3,5 karto daugiau nei prieš metus (skaičiavimai pateikiami nevertinant banko „Snoras“ bankroto, dėl kurio įmonės prarado per 182 mln. Lt).

Ūkio ministras Rimantas Žylius: „VVĮ reforma jau atnešė apčiuopiamų rezultatų – VVĮ skaidrumas didėja, įmonės moka didesnius dividendus, didėja jų veiklos efektyvumas. Taip pat jau keičiasi ir požiūris į VVĮ, vis stipriau pritariama, kad VVĮ turėtų vadovautis verslo ir efektyvios veiklos principais, o nebūtų vien tik politikos įgyvendinimo įrankis. Todėl tikimės, kad visos būsimos Vyriausybės ir toliau vadovausis pasaulyje pripažintais geraisiais įmonių valdymo principais“.

Geriausius rezultatus 2011 m. parodė AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl išaugusių pajamų padidinusi pelną nuo 69 mln. iki 150 mln. Lt. AB „Klaipėdos nafta“ rezultatai taip pat gerėjo: pelnas šoktelėjo 1,7 karto, t.y. iki 45 mln. Lt. 2011 m. AB „Lietuvos paštas“ pirmąkart po ketverių metų pertraukos uždirbo 0,7 mln. Lt pelno, kai 2010 m. nuostoliai siekė 10 mln. Lt. Miškų urėdijos didino pardavimo pajamas nuo 414 mln. Lt iki 545,5 mln. Lt. 

KELETAS FAKTŲ:

• Šiais metais VVĮ turi sumokėti rekordinę dividendų ir pelno įmokų sumą, kuri bus virš 500 mln. Lt.  Tai 12 kartų geresnis rezultatas nei 2010 metais.
• 2011 m. VVĮ ataskaitoje pirmą kartą apibendrinti 262 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai. SVĮ turtas 2011 m. sudarė 8,5 mlrd. Lt, pardavimo pajamos – 2,4 mlrd. Lt, o grynasis nuostolis sudarė 833 tūkst. Lt.
• 2011 m. VVĮ ataskaitą.
• 2011 m. VVĮ veiklos pristatymas.

Ekonomika

STIPRINANT ŠALIES FINANSUS FINANSŲ MINISTERIJA SIŪLO KAUPTI ATSARGAS SUNKMEČIUI

Stiprinant valdžios sektoriaus finansus ir skatinant šalies ūkio augimą, Finansų ministerija siūlo kaupti atsargas sunkmečiui. Pasikartojus ekonominei krizei, jos būtų naudojamos valstybės funkcijoms finansuoti arba kaip veiksnys, palengvinantis derybas su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų. Finansų ministerija tokiu būdu siūlo pertvarkyti biudžeto rengimo ir vykdymo sistemą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: "Pervedimai atsargoms būtų tvirtinami biudžete kaip asignavimai, taigi, tai būtų tarsi "biudžeto išlaidos", nors iš tiesų – atidėjimai blogesniems laikams. Projekte apibrėžta, kaip apskaičiuojama suma: bendru atveju ji turi atitikti rekomenduojamą balanso pagerėjimo skaičių. Jeigu ūkiui gresia infliacinis spaudimas, tokiu atveju pervedimus skaičiuojant atsižvelgiama į tai, kiek "kaitimo" pajamų reikėtų atidėti, tam kad tas spaudimas būtų sumažintas".

KELETAS FAKTŲ:

• Pavyzdžiui, prieš 2008 metų krizę sukaupti valstybės iždo rezervai Estijoje sudarė apie 10 proc., Bulgarijoje – apie 13 proc. BVP.
• Lietuvoje Stabilizavimo fondas niekada neviršijo 2,6 proc. BVP.

Lietuva 2030

    VYRIAUSYBĖ KVIEČIA VISUOMENĘ TEIKTI PASIŪLYMUS NACIONALINEI PAŽANGOS PROGRAMAI

 Vyriausybė kviečia visus šalies gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti viešojoje konsultacijoje dėl Nacionalinės pažangos programos (NPP), skirtos Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti, prioritetų. NPP bus aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas visų finansavimo šaltinių derinimas (nacionalinio biudžeto lėšos, 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijos bei kiti finansavimo šaltiniai) ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. NPP bus skirta 2014–2020 m. laikotarpiui.

Šia programa būtų įgyvendinamos pagrindinės šių metų gegužės 15 d. Seimo patvirtintos valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ kryptys: „sumani visuomenė“, „sumanus valdymas“, „sumani ekonomika“. Sumanios visuomenės srityje būtų siekiama didinti gyventojų užimtumą, stiprinti pilietiškumą, bendruomenių ir NVO vaidmenį, sumanios ekonomikos srityje – sukurti palankesnes sąlygas verslumui ir verslo plėtrai, plėtoti tvarią ir tolygią ekonominę infrastruktūrą, skatinti inovatyvaus verslo plėtrą, produktyvumą bei darnų vystymąsi, sumanaus valdymo srityje – užtikrinti viešojo sektoriaus atvirumą ir skaidrumą, gerinti paslaugų kokybę bei didinti jų prieinamumą visuomenei.

INFORMACIJA:

• Pasiūlymus ir pastabas dėl galimų NPP prioritetų pateikti kviečiami visi Lietuvos gyventojai, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės grupės, socialiniai partneriai, verslo įmonių ir asocijuotų organizacijų atstovai bei įvairių sričių ekspertai. Pasiūlymus, pastabas ir klausimus dėl galimų programos prioritetų galima pateikti iki šių metų liepos 31 d. adresu diskusija@finmin.lt.
• Viešąją konsultaciją galima rasti Vyriausybės interneto svetainės www.lrv.lt skilties „Kas naujo?“ dalyje “Viešosios konsultacijos” (http://www.lrv.lt/lt/veikla/viesosios-konsultacijos) arba ES struktūrinės paramos svetainėje (http://www.esparama.lt/2014-2020-laikotarpis/diskusijos).